Kaip geriau žaisti nardais: strategija nuo pirmojo ėjimo iki pergalės

Nardų strategija prasideda nuo pozicijos įvertinimo

Prieš pajudindami šaškes, trumpam sustokite. Tas pats kauliukų derinys vienoje pozicijoje kviečia pulti, kitoje – saugiai atsitraukti.

Užduokite sau tris klausimus:

1. Kas pirmauja lenktynėse? Kuriam žaidėjui liko mažesnis bendras atstumas iki visų šaškių nuėmimo?
2. Kieno pozicija stipresnė? Kas turi daugiau naudingų užimtų punktų ir mažiau pažeidžiamų šaškių?
3. Kokia didžiausia kito ėjimo grėsmė? Ar varžovas gali nukirsti šaškę, užbaigti užtvarą arba pabėgti iš jūsų blokados?

Nesirinkite plano visai partijai iš anksto. Pradėję puolimą galite pereiti prie blokavimo, o išsiveržę į priekį – atsisakyti kontakto ir lenktyniauti.

Kada verta skubėti, o kada išlaikyti kontaktą?

Vienas svarbiausių pasirinkimų – ar bandyti prasilenkti su varžovo šaškėmis, ar pasilikti galimybę jas nukirsti.

Kai pirmaujate lenktynėse, saugus pabėgimas dažnai naudingas. Sumažinus kontaktą varžovui lieka mažiau progų pakeisti partijos eigą nukirtimu.

Kai atsiliekate, vien bėgimas gali tik palengvinti varžovo užduotį. Tuomet vertinga išlaikyti atraminį punktą jo lentos pusėje ir laukti progos.

Tai orientyrai, o ne automatiniai atsakymai. Vertinkite visą lentą, ne vien vieną patrauklią galimybę.

Išmokite suskaičiuoti likusį atstumą

Likęs atstumas, angliškai pip count, parodo, kiek punktų iš viso dar turi įveikti jūsų šaškės.

Skaičiuojama kiekvieno punkto numerį padauginant iš jame esančių šaškių skaičiaus. Punktai numeruojami jūsų judėjimo kryptimi: nuo 24 iki 1.

Pavyzdžiui:

• 3 šaškės 6 punkte: 3 × 6 = 18.
• 2 šaškės 4 punkte: 2 × 4 = 8.
• 4 šaškės 2 punkte: 4 × 2 = 8.

Šių devynių šaškių bendras atstumas – 34. Prie jo pridėkite likusių šaškių atstumą.

Mažesnis skaičius reiškia pranašumą lenktynėse, tačiau kontaktinėje pozicijoje jo nepakanka: užblokuota šaškė gali pakeisti visą vertinimą.

Statykite naudingus punktus, ne aukštas šaškių krūvas

Punktas, kuriame stovi bent dvi jūsų šaškės, suteikia saugią sustojimo vietą ir riboja varžovo judėjimą. Tačiau penkios ar šešios šaškės viename punkte nebūtinai padeda daugiau nei geriau paskirstytos šaškės.

Papildomos šaškės naudingos, kai iš jų galite kurti naujus punktus. Jei jos tik kaupiasi, vėlesni metimai gali tapti nepatogūs.

Prieš pasirinkdami ėjimą pagalvokite:

• Ar jis padeda užimti svarbų punktą?
• Ar palieka šaškių, kuriomis kitą kartą galėsiu tą punktą užimti?
• Ar po jo turėsiu kelis tinkamus atsakymus į skirtingus metimus?

Gera pozicija leidžia naudingai panaudoti daug skirtingų kauliukų derinių. Pozicija, kuriai būtinai reikia vieno konkretaus metimo, yra trapesnė.

Kodėl svarbus penktasis punktas?

Savo penktojo punkto užėmimas stiprina namų lentą ir gali tapti užtvaros dalimi. Jis apsunkina varžovo sugrįžimą nuo baro.

Varžovo penktajame punkte įrengtas jūsų atraminis punktas suteikia saugią vietą atsilikusioms šaškėms ir padeda joms vėliau pabėgti.

Vis dėlto vien punkto pavadinimas nenulemia ėjimo. Kartais skubus pabėgimas ar nukirtimas būna vertingesnis.

Nukirsti ar palikti ramybėje?

Galimybė nukirsti dažnai atrodo kaip savaiminis pranašumas. Tačiau svarbu, kas lieka po nukirtimo.

Palyginkite dvi situacijas:

Jūsų namuose užimta daug punktų. Nukirsta varžovo šaškė gali ilgiau negrįžti į lentą. Per tą laiką galite sustiprinti poziciją arba pabėgti.

Jūsų namai atviri, o varžovo – stiprūs. Varžovas gali greitai sugrįžti ir nukirsti jus. Tada puolimas atsisuka prieš jus.

Prieš nukirsdami paklauskite: ką laimiu, jei varžovas kitą ėjimą iš karto grįžta? Jei atsakymas neaiškus, palyginkite nukirtimą su punkto užėmimu ar saugiu šaškės išvedimu.

Užtvara ar puolimas: du skirtingi būdai stabdyti varžovą

Abu planai riboja varžovą, tačiau reikalauja skirtingo šaškių išdėstymo.

Užtvara – kai norite sulaikyti šaškes

Keli iš eilės užimti punktai sudaro užtvarą. Šešių punktų užtvaros už jos esanti varžovo šaškė negali peršokti.

Svarbu ne tik ją pastatyti, bet ir išlaikyti. Jei visos laisvos šaškės jau nustumtos gilyn į namus, netrukus gali tekti ardyti pačią užtvarą.

Todėl vertinkite, kiek naudingų ėjimų dar turite už jos ribų. Graži blokada mažai padeda, jei kitą ėjimą privalėsite ją išardyti.

Puolimas – kai norite išlaikyti varžovą ant baro

Puolant siekiama nukirsti varžovo šaškes ir užimti namų punktus, į kuriuos jos galėtų grįžti.

Šiam planui reikia šaškių, galinčių greitai prisijungti prie puolimo. Vienas nukirtimas be tęsinio dažnai nesukuria ilgalaikio pranašumo.

Jei varžovas įsitvirtina jūsų namuose, iš naujo įvertinkite situaciją. Galbūt verta nustoti vaikytis nukirtimų ir pradėti statyti užtvarą.

Rizikuokite dėl konkrečios naudos

Visada slėpti kiekvieną pavienę šaškę nėra gera strategija. Kartais verta palikti ją pažeidžiamą, jei taip sukuriate stiprų punktą, išlaisvinate atsilikusią šaškę arba sustabdote varžovą.

Vertinkite ne tik nukirtimo tikimybę, bet ir jo pasekmes:

• Kur atsidursite, jei jus nukirs?
• Kaip sunku bus sugrįžti?
• Ką gausite, jei varžovas nepataikys?
• Ar turite saugesnį ėjimą, duodantį beveik tiek pat naudos?

Pavyzdžiui, nedidelė rizika dėl svarbaus punkto gali būti pagrįsta. Tokia pati rizika vien tam, kad nereikalinga šaškė pajudėtų keliais punktais, gali būti bevertė.

Partijos pabaigoje keičiasi prioritetai

Kai šaškės jau prasilenkė ir nukirtimai nebeįmanomi, pagrindiniu tikslu tampa efektyvus jų parvedimas ir nuėmimas.

Stenkitės vengti padėties, kurioje daug šaškių susikaupia viename aukštame punkte, o žemiau lieka dideli tarpai. Toks išdėstymas gali priversti dalį metimo panaudoti vien persirikiavimui.

Tačiau jei varžovas dar turi šaškę jūsų namuose arba ant baro, saugumas tebėra svarbus. Prieš nuimdami šaškę patikrinkite, ar neliks pažeidžiama kita.

Ėjimas, tinkantis grynoms lenktynėms, nebūtinai tinka pozicijai, kurioje dar galima nukirsti.

Dvigubinimo kubas: atskiras strateginis sprendimas

Jei naudojate dvigubinimo kubą, mokykitės jo kartu su šaškių judėjimu. Geras ėjimas lentoje ir geras sprendimas dėl kubo yra skirtingi įgūdžiai.

Prieš siūlydami dvigubinti įvertinkite savo pranašumą ir tai, kaip stipriai pozicija gali pasikeisti po artimiausio metimo. Laukdami visiškai akivaizdžios persvaros galite praleisti tinkamą momentą.

Gavę pasiūlymą nepriimkite jo vien todėl, kad „dar galima laimėti“. Svarbu, ar likusios galimybės pateisina naują partijos vertę.

Žaidžiant mačą reikšmingas ir rezultatas: tas pats lentos išdėstymas skirtingu mačo momentu gali reikalauti kitokio sprendimo.

Kaip treniruotis, kad pradėtumėte žaisti geriau?

Vien sužaistų partijų skaičius nepasako, kiek išmokote. Naudingiau atrasti pasikartojančią klaidą ir ją taisyti.

Išbandykite tokį mokymosi būdą:

1. Pasirinkite vieną temą. Pavyzdžiui, atraminių punktų išlaikymą arba likusio atstumo skaičiavimą.
2. Išsaugokite tris abejotinas pozicijas. Užtenka nuotraukos ir kauliukų rezultato.
3. Užrašykite savo pasirinkimo priežastį. „Norėjau apsaugoti šaškę“ yra naudingiau nei „taip pasirodė geriau“.
4. Palyginkite bent du ėjimus. Ką kiekvienas sustiprina ir kokią grėsmę palieka?
5. Patikrinkite analizės programa arba aptarkite su stipresniu žaidėju. Ieškokite paaiškinimo, ne vien geriausio ėjimo žymėjimo.

Laimėta partija gali slėpti blogus sprendimus, o pralaimėta – būti sužaista gerai. Tobulėjimą vertinkite pagal pasirinkimų kokybę, ne pagal vieno vakaro rezultatą.

Nardų strategijos atmintinė

Prieš ėjimą pasirinkite tikslą, po ėjimo patikrinkite, ar jį pasiekėte. Ši trumpa lentelė padės išvengti sprendimų vien iš įpročio.